Amadėjas Modilijanis

Amadėjas Modiljanis (1884-1920)
Italų tapytojas, skulptorius. Mokėsi Livorne, Florencijoje, Venecijoje. Iš pradžių kūrybai įtakos turėjo A. de Tulūzas-Lotrekas, P. ezanas, afrikiečių skulptūra, japonų medžio raižiniai. Vėliau susiformavo savitas kūrybos stilius. Nutapė poetiškų melancholiškų portretų, perteikiančių vienišo žmogaus tragiškumą, sukūrė aktų, autoportretų, daug piešinių. Kūriniams būdinga ištęstas veido, kaklo, rankų siluetas, lakoniška kompozicija, subtilus šviesus koloritas, linijų grakštumas.

Amadėjas, jauniausias žydų pirklio sūnus, gimė Livorne, Italijoje. Dėl ligos priverstas palikti mokyklą, susidomėjo tapyba. 1906 metais Modiljanis persikėlė į Paryžių ir pasinėrė į audringą menininkų bohemos gyvenimą. Gėrė iki žemės graibymo, bastėsi gatvėmis be sąmonės ir dažnai - nuogas, nuolat vėlėsi į muštynes su kitais vyrais dėl moterų. Pasakojama, jog tapytojas dideliais kiekiais vartojo hašišą ir kokainą.
Modiljanis mylėjo moteris, o jos mylėjo jį. Gražus ir gracingas jis iškart pavergdavo jų širdis. Mėgo lankytis viešnamiuose, bet dažniausiai mylėdavosi su savo pozuotojomis, paprastomis miesto ir kaimo merginomis.

Nors turėjo nesuskaičiuojamą daugybę sekso partnerių, Modiljanis iš tikrųjų mylėjo tik dvi moteris. Pirmoji buvo Beatričė Hastings, anglų aristokratė ir poetė, vyresnė už tapytoją penkeriais metais. Susipažinę 1914 metais, jiedu tapo neišskiriami: kartu gėrė, šoko ir nuolat kivirčijosi. Modiljanis dažnai ją mušė, buvo be galo pavydus. Užtikęs kalbančią su kitu vyriškiu, vilkdavo gatve už plaukų. Beatričė buvo tapytojo įkvėpėja, vaisingiausias jo kūrybos laikotarpis sutampa su jų meilės žydėjimu. Beatričė pozavo daugeliui jo darbų. Tačiau jų meilė neilgai truko: neištvėrusi šiurkščių meilužio išpuolių, Beatričė po dvejų metų nuo jo pabėgo. Jiedu daugiau niekada nesusitiko.

1917 metais Modiljanis susipažino su Žana, devyniolikmete dailės studente iš prancūzų katalikų šeimos. Smulkutė, išblyškusi mergaitė ir tapytojas kartu apsigyveno Žydrajame Krante, nors tam priešinosi jos tėvai, nemėgę Amadėjo kaip žydo.
Žana ne tik pozavo tapytojui, bet ir rūpestingai slaugė j į paskutiniais sunkiais gyvenimo metais, kai jo sveikata silpo dėl audringo gyvenimo būdo.
Modiljanis niekada nevedė Žanos, nors žadėjo, kai jiems 1917 metų pabaigoje gimė dukrelė.
Mylimojo laidotuvių dieną nėščia Žana iššoko iš penkto aukšto ir užsimušė.