Gogenas

Polis Gogenas (Eugène Henri Paul Gauguin, 1848 m. berželio 7 d.Paryžiuje – 1903 m. gegužės d.) –prancūzų tapytojas,postmodernistas.

Tapyti pradėjo sulaukęs gana solidaus amžiaus, metęs bankininko profesiją ir palikęs didžiulę šeimą. Dirbo prekybos laivyno jūreiviu. Nuo 1871 m. apsigyveno Paryžiuje ir dirbo biržos makleriu banke.

Nuo 1872 m. pradėjo savarankiškai mokytis skulptūros, vėliau – tapybos. Studijavo viduriniųjų amžių, Rytų, senovės Graikijos meną, bendravo su impresionistais, kolekcionavo jų paveikslus. Dalyvavo impresionistų parodose. Siekdamas kurti gaivų ir novatorišką meną, įspūdžių ieškojo tarp paprastų ir artimų gamtai žmonių. 1886 m. apsigyveno Bretanės pusiasalyje (subūrė dailininkus į Pont-Aveno mokyklą), vėliau – Polonezijos salose.

Išsiugdė individualų stilių. Paveikslai labai dekoratyvūs, nutapyti grynomis žėrinčiomis spalvomis, kurios sukuria vienalytes, tamsių kontūrų skiriamas plokštumas. Kūrybinio įkvėpimo ieško liaudies papročiuose, folklore. Vėliau susižavi rytietiška keramika, actekų skulptūromis, japonų graviūromis.

Okeanijos salose įkvėpimo semiasi iš europietiškos estetikos kriterijų nepaliesto meno, egzotiškos gamtos ir vietinių žmonių primityvaus gyvenimo. Jo kūryboje vešli Taičio gamta, ryškūs šviesos ir saulės prisodrintų intensyvių spalvų kontrastai, natūralus augalų dekoratyvumas. Ten susiformuoja savita ir nepakartojama Polio Gogeno meninė kalba – ekspresyvi, kupina paslaptingų mitų, simbolių ir legendų, be pigių egzotiškų atributų. Dailininkas sąmoningai nutolsta nuo natūralistinio gamtos vaizdavimo, jį domina monumentalios sintetinės formos, kurias apveda aiškiu kontūru, atmesdamas apimtį, dengia lokalinėmis, simbolinę prasmę turinčiomis dekoratyviomis spalvomis.

Dailininkas sukūrė grafikos, keramikos, medžio skulptūrų, parašė memuarus („Noa-Noa” 1897m.). Kūryba turėjo įtakos XX a. 1 pusės modernistinės tapybos raidai, paskatino grupes „Nabis”, t.p. fovizmo, vokiškojo impresionizmo formavimąsi.